Jordanija – pirmas įspūdis

Pirmas dalykas, kurį svarbu paminėti – man labai pasisekė su gyvenamąją vieta ir su būsto savininku. Iš patirties galiu sakyti, kad susirasti gerą būstą geroje vietoje Jordanijoje yra labai sunku. Juo labiau, jog renkiesi katę maiše – tik iš nuotraukų nepažinodamas savininko ir be abejo nepažinodamas miesto. Būtent savininkas ir buvo pirmasis mentorius, kuris padėjo nusigauti iki miesto iš oro uosto, pasirūpino kad turėtume viską ko reikia pradžiai, aprodė miestą bei supažindino su gyvenimo kultūra čia. Be vietinio pagalbos šioje šalyje būtų sunku kiekvienoje situacijoje, todėl rinktis reikia atidžiai.  Plačiau apie būsto pasirinkimą aprašysiu sekančiame poste, todėl nenukrypstu nuo temos…

Nedidelis šokas, taip galėčiau apibūdinti pirmąsias dienas. Tačiau tas pirmasis pasimetimas greitai išgaruoja ir virsta į kažką gero ir jaukaus, greitai pripranti prie miesto ritmo. Madaba, miestas kuriame ir gyvenu yra nedidelis, jaukus. Net neabejojau, kad noriu gyventi būtent čia, o ne sostinėje. Gyvenimas čia sukuria visiškai kitokią atmosferą. Per pirmąsias dienas išnaršėme visus miesto kampus, išragavome daugelį tradicinių patiekalų.

Vietų, kur gali pigiai pavalgyti yra kiekvienoje gatvėje po kelias. Visos kavinės ir užkandinės siūlo tik tradicinius patiekalus, tad kurie mėgsta vakarų kultūrą ir gerai žinomus greito maisto restoranus  galit nevargti, nieko nerasit. Bet ir nereikia ieškoti, patikėkit. Kur kas jaukiau ateiti anksti rytą į tradicinį restoranėlį užkąsti greitų pusryčių – paprastai tai būna kiaušinienė su vietine duona bei humusu. Tokios ir panašios vietos sukuria nerealią atmosferą, nieko panašaus nepatirsit niekur kitur.

Šiukšlės, skurdas, daugelyje vietų griuvėsiai – toks pirmasis vaizdas išėjus į miestą. Tačiau akys greitai pripranta ir po to supranti kad tai dar viena kultūros dalis, kas yra normalu šiai šaliai. Nenoriu klaidinti tai sakydamas, nes miestas yra gana turtingas, vaikščiodamas pamatysi begalę prabangių automobilių, didžiulių namų. Šalis tiesiog neturi viduriniosios klasės, todėl akyse skurdą keičia prabanga ir atvirkščiai.

Minčių kratinys šiame poste yra toks pats kaip ir pirmosios mintys atvykus – daug klausimų, mažai atsakymų.

TOP 3 kelionių kryptis ir patarimai Izraelyje:

  1. Tel Avivas- miestas pilnas visko, miestas, kuris niekada nemiega, miestas, kuriame surasi draugų, išmoksi žaisti pliažo tinkinį ir skruosti bangas bangliente, miestas, į kurį dar tikrai grįšim! Taigi, rekomenduojame apsilankyti nuostabiausioje pakrantėje, kuriuoje papludimių pasirinkimas kaip maximoje ledų! Tiesa, mūsų mėgstamiausi buvo Gordon ir Fishermead paplūdimiai, pastaruosiuose gali ne tik pagulinėti, bet aktyviai praleisti laiką! Būtina aplankyti ir Jaffa old town‘ą, mažas, bet labai dailus senamiestis šalia jūros pakrantės. Žinoma, koks vizitas Tel Avive jei negali pasigirti,kad ragavai falafelių, o jų siūlome paskanauti garsiajame Carmel market‘e, didžiausiame ir spalvingiausiame turguje ir be abejonės nepraleisti naktinių linksmybių, nesvarbu kokia savitės diena Tel Avivas tikrai nemiegos!
  2. Negyvoji jūra. Ši vieta turi ne tik sūriausią vandenį, bet tai yra ir žemiausia vieta visoje žemėje!Ne tik pasimėgausite neįprastu gulėjimu/plūduriavimu vandenyje, bet nusipirkus purvo galima ir visus SPA ritualus atikti. Tiesa, mūsų rekomendacija apislankyti ten iki karčių sezono (birželio-rūjpjūčio), nes karčių sezono metu ne tik į vandenį, kaip į pačia karčiausią vonią brendi, bet ir ant smėlio basomis nepastovėsi, nes grės trečio laispnio nudegimas,o jei užsibūni ant saulės, saulės smūgis garantuotas…
  3. Jeruzalė. Izraelis šalis pilna kontrastų, nuo laisve kvepiančio Tel Avivo iki religija ir konservatyvumą pabrėžiančios Jeruzalės. Taigi, Jeruzalė švenčiausias miestas, kurį aplankyti būnant Izraelyje yra privaloma, nesvarbu, koks tavo tikėjimo laipsnis. Tiesa, mus nustebino tuo, kad visur pagrinde turgus, turgus susimaišęs su šventais obejktais, tad einant šventu maršrutu gali sustoti ir nuspirkti porą suknelių ar bandelių..Mūsų rekomendacija, nevykti per žydų atostogas, nes bus labai daug žmonių bei prieš vykstant susižiūrėti darbo laikus, kad viski objektai tikrai dirbtų ir netektų nusivilti.

5 keisčiausi faktai apie Izraelį

  • Žmonės ten turi šiek tiek kitokius pirkimo įpročius, viską perka urmu…Neteko apsilankyti parduotuvėje, kurioje rastume krepšelius, visur vien vežimai, o ir šie gerokai didesni nei mums įprasta. Tad atėjus į parduotuvę nusipirkti tik pieno būsi nužiūrėtas ir labai nesuprastas, o ir eilėje prastovėsi 45+min.
  • Eilės, eilės visur ir visada…Tiesa, ties klientų aptarnavimu reiktų smarkiai patobulėti, nes eilės tavęs lauks visur, nesvarbu ar parduotuvėje, ar banke, ar pašte, ar valgykloje..tiesiog, visur..Rekordas- 4 valandos laukimo banke. Ši problemėlė egzistuoja dėl to, nes niekas ten neskuba, visiškai įprasta ir normalu, jei pardavėja beskanuodama tavo prekes iššsitrauks telefoną, atrašys į žinutę ar tiesiog pradės kalbėtis su drauge..
  • Kačių karalystė, jei esi kačių mylėtojas/a, Izraelis tikrai tau patiks! Katės, kačiukai ir katinai visur kur pažiūrėsi, prireikė kelių savaičių kol įpratom prie naktinių kačių fight clubo susirinkimų…Tiesa, šerti benames kates yra uždrausta įstatymo, gali užsitraukti net baudą!
  • Shabbatas. Prie šio reikalo buvo sunkiausia įprasti. Shabbatas- tai jų įprastos atostogos (poilsio deinos), kurios prasideda nuo penktadienio saulėlydžio ir trunka iki šeštadienio saulėlydžio, šiuo laiko tarpu NIEKAS nedirba, aha, visiškai niekas, net viešasis transportas nustoja važinėti, miestas būna tarsi išmiręs…Tad visada reikia labai pasisikaičiuoti ir susidelioti kelionę taip, kad neįstrigtum kitam mieste ar neliktum nevalgęs. Tiesa, šios kassavaitinės šventės esmė ir tikslas labai gražus, tai yra laikas skirtas būti šeimai drauge.
  • Sekmadienis- įprasta darbo diena. Visuomet pasimesdavome tarp dienų, kuomet sekmadienį žygiuoji į paskaitas jautiesi tarsi pirmadinį, tai savaitės dienuose taip gaudytis ir neįpratom..

Desert adventures

Shalom! Štai mūsų trijulė, kuri stengsis įtraukti ir leisti pajusti Izraelietiško mokslo, humuso bei karščio skonį! Mūsų kambariokų komandą sudaro trys laiptukai: bakalaurė Ramunė, magistrantė Giedrė bei pats rimčiausias doktorantas Aurimas. Visi nusprendėme, kad gyventi kartu, bus ne tik taupiau bet ir smagiau. Prieš tai apie vienas kitą visiškai nieko nežinodami susitikome tik Izraelyje, tad dėl smagumo buvo klaustukų, bet dabar galime drąsiai sakyti, kad neprašovėme!
Pirma, papasakosime trumpai apie universitetą. Ben-Gurion universitetas, esantis Beer Sheboje – Izraelio dykumos širdyje, yra vienas iš trijų šimtų geriausių pasaulio universitetų. Jame mokosi apie 20k studentų. Koks pirmas įspūdis apie paskaitas? Vyrauja dviejų tipų paskaitos: aktyvios ir nuolatinės. Aktyvios paskaitos trunka apie 2-3 savaites. Paskaitos vyksta kelis kartus per savaitę ir kartais net visą dieną (dėl to ir vadinasi aktyvios paskaitos :D ). Per šio tipo paskaitas taip pat turime išvykas į įvairias įmones. Nuolatinės paskaitos vyks visą semestrą ir priklausomai nuo kreditų skaičių būna kartą ar du per savaitę. Dideli įspūdį paliko dėstytojai. Dėstytojai yra atvykę iš viso pasaulio (Kanados, Amerikos) ir žinoma vietiniai. Jaučiasi, kad dėstytojai yra savo srities specialistai. Dažnai tenka pasėdėti po paskaitų ir papildomai padirbėti. Dar tik prieš porą savaičių atvykome, o biblioteka jau tapo „mėgstamiausia“ mūsų susitikimų vieta. Bet tikrai nesiskundžiam, nes jau dabar jaučiamės sužinojusios daug įdomių dalykų.
Universitetas turi didelius bendrabučius studentams prie pat universiteto (5min. pėškomis). Studentams siūlomi vienviečiai kambariai. Keturi kambariai dalinasi viena virtuve, dušu ir wc. Kadangi bendrabučio kambarys kainuoja visai nepigiai (dvi minimalios Lietuvos algos už mėnesį), nusprendėme patys susirasti būstą. Ir labai lengvai susiradome trijų kambarių butą 15min pėškomis nuo universiteto. Ir už žymiai mažesnę kainą!!!
Atvykome nei per vėlai nei per anksti. O pačiu laiku!!! Tik atvykus iš karto spėjom sudalyvauti Tel Avive vykstančiame Purim kasmetiniame festivalyje. Visas miestas buvo pilnas persirengėlių. Kitų metų Helovynui idėjų prisirinkome į valias. Po kelių dienų prasidėjus studijoms, universitetas taip pat paminėjo Purim ir visas universiteto kiemelis buvo užtvindytas Hodorais, fėjomis, undinėlėmis, supermenais ir t.t. Dar gyvenime nematėme tiek daug laimingų, šokančių ir girtų žmonių universitete :D

Seminaras?

Penkios paskaitos ir egzaminas? Penkios dienos seminaro nuo 9:45 ryto iki 15:30 dienos? Jei neturi jokių pagrindų, tau gali būti per sunku? Taip taip… Tokiomis frazėmis mus bandė išgąsdinti ir atbaidyti, o gal morališkai paruošti „International Marketing“ dėstytoja.  Toks paskaitų pobūdis vadinamas seminaru.  Iš tikrųjų viskas nebuvo taip blogai, kaip skamba iš pradžių.

Pirmos paskaitos pradžioje dėstytoja paklausė kiek gi čia užsieniečių ir iš kur jie atkeliavę. Mūsų nelabai nustebino, tai, kad ji negalėjo ištarti žodžio „Lithuania“. Iš pradžių juokavome, kad ji iš viso nežino, kad tokia šalis egzistuoja. Savo pavyzdžiuose ji visuomet vartojo kitų, paskaitoje esančių studentų gimtines, bet niekada mūsų Lietuvos. Tai mus kiek nuliūdino… Bet situacija pasikeitė, kai po savaitės dėstytoja priėjo prie mūsų ir pareiškė – „Now I can pronounce your country – Lithuania. It took me one week to manage it“, juokavo jinai. Tai mus pralinksmino, galbūt jai ir buvo sunku ištarti tą pavadinimą.

Galų gale šį penktadienį mūsų laukia pirma egzamino dalis – prezentacija ir referatas.  Grupelėje studentų turėjome pasirinkti produktą arba paslaugą, kuriuos įvedame į visiškai kitokios kultūros šalį. Tikiuosi prezentacija pasiseks ir galėsime užsidėti varnelę prie šio modulio.  :)

Žinios apie universitetą

Šį kartą palyginsime vokišką ir lietuvišką universitetus. Iš tikrųjų viskas yra labai panašu. Tos pačios paskaitos, laboratoriniai, viena paskaita taip pat trunka 1,5val. Žinoma, bendrabučio kambarių čia daug mažiau, nes ir miestelis ne toks didelis kaip Vilnius. Kas įdomu, visi bendrabučio kambariai yra vienviečiai, buto tipo. Yra tik keli dviviečiai ir vienas trivietis „butas“. Žinoma,  jie yra daug brangesni negu Lietuvoje, būtent todėl mes ir negyvename bendrabutyje, o bute, taip vadinamame WG (dalinamės su dar keliais žmonėmis).

Mūsų tvarkaraštis yra tikra „langų būstinė“. Keliamės į paskaitas 8-tai ryto, o namo grįžtame taip pat 8-tą vakaro. Tik, žinoma, tarp paskaitų turime po 2 valandas pertraukos.  Tačiau tai nėra problema, kai gyveni už 5 minučių nuo universiteto, o ir paskaitos būna įdomios.

Kai palyginame savo tvarkaraštį su kitais Erasmus studentais, jie lieka apstulbę. Kodėl pas mus 35 kreditai? Net, kai paaiškiname, kad minimaliai turime turėti 30 kreditų, jie nesupranta, kodėl tiek daug? Šis dalykas pasirodė keistas. Dauguma užsienio studentų turi turėti minimaliai 3, ar 4 dalykus.  Bet mes tikrai nesiskundžiam, dėsto čia labai įdomiai.

Vienintelis dalykas, kuris čia skiriasi – jokių koliokviumų, kontrolinių, ar testų. Vienintelis pažymys yra egzaminas mokslo metų gale. Todėl studentai turi intensyviai mokytis visą semestrą. Paskutinė naktį moytis čia nepatartina. Nors, gal kam ir yra pavykę :)

Pirmoji savaitė Ašafenburge, Vokietijoje

Šeštadienį po pietų, apie 16val Vokietijos laiku atvykome į mums nepažįstamo miesto stotį – Frankfurt am Main. „Pablūdijom“ten apie valandą su dviem lagaminais, kai vieno iš jų rankenėlė buvo sulūžus. Aš, Monika, nusprendžiau panaudoti savo vokiečių kalbos „skilsus“, bet manęs niekas nesuprato, todėl kalbėjome angliškai. Po dar 40min mes jau buvome Ašafenburgo stotyje, kur mūsų laukė kambariokė. Pirmos dienos vakarą praleidome apsikabinę dulkių siurblį bei šluotą, kadangi tvarkėme savo butą, kurį dalinamės su dar dviem merginom – vokiete ir itale.