Jordanija – kurį miestą rinktis gyventi

Jordanijos – Vokietijos universitetas neturi studentų bendrabučių, tai reiškia, jog būsto reikia ieškotis pačiam. Šis straipsnis yra tikrai ne be reikalo ir labai svarbus atvykstantiems studentams.  Dažnai savo gimtajame mieste yra be galo sunku surasti kažką tinkamo už prieinamą kainą, o čia – šalis apie kurią neturi jokios informacijos, nežinai geografinio išsidėstymo ir pan. Svarbu paminėti, kad būsto pasirinkimas kaip paaiškėja vėliau atvykus, yra labai svarbus dalykas, nes paskaitos vyksta dažnai – 5 dienas per savaitę, aišku priklausomai nuo kreditų skaičiaus, todėl norisi sutaupyti kelionės trukmę ir aišku transporto išlaidas. Juo labiau šalies viešasis transportas nėra labai patogus, jeigu tai galima vadinti viešuoju transportu :)

Visi miestai yra sujungti mažais autobusiukais, tokie patys važinėja ir viduje miestuose, tačiau retai žinosi kur jie važiuoja ir kuriuo metu, nes nėra jokių tvarkaraščių. Darbą autobusų vairuotojai baigia tuomet kai jiems to norisi, todėl prie to prisirišti irgi nereikėtų.

Geriausias ir patogiausias susisiekimo prasme miestas studentams yra Madaba. Čia gyventi pasirinkau ir aš, ir visiškai tuo nesigailiu. Tiesa pasirinkimai yra tik du – gyventi artimiausiame didžiausiame mieste Madaba arba gyventi kiek toliau nuo universiteto – sostinėje Amman. Trumpai apie privalumus ir trūkumus renkantis vieną ar kitą.

Madaba. Gana nedidelis, 85 tūkst. gyventojų turintis miestelis. Taip, tai yra nedidelis Jordanijos perspektyvoje. Miestas turi keletą lankytinų objektų, senamiestį arba kitaip sakant miesto centrą, todėl ir čia galima surasti geresnių kavinių, parduotuvių. Be abejo pagrindinius miesto objektus galima apeiti per vieną dieną, o į kiek tolimesnius, esančius už keleto kilometrų, galima nuvažiuoti su taksi, kuris yra tikrai pigus.

Mano asmeniniu požiūriu nedidelis miestas yra privalumas nes paprastai studijų metu tiesiog nėra kada ilsėtis darbo dienomis ar vaikščioti po prekybos centrus. Viskas mieste kas svarbu kiekvienai dienai yra pasiekiama “5 minučių” spinduliu – prekybos centras, kepykla, daržovių parduotuvė, kirpykla ir pan. Savaitgaliais vienu ar kitu atveju teks ieškotis transporto, kad nusigauti į tolimesnius Jordanijos miestus, ar tai būtų automobilio nuoma, autobusai ir pan., todėl šioje vietoje miesto pasirinkimas nedominuoja.

Gana keista, bet čia ir žmonės visai kitokie nei sostinėje – svetingesni, draugiškesni, paslaugūs, nes čia daugiausiai gyvena tik vietiniai.  Kad ir kaip tai skambėtų keistai, bet tai yra visiškai tiesa, drąsiai galiu teigti iš patirties. Su vietiniais tenka praleisti daug laiko kartu, todėl skirtumas tarp šių dviejų miestų akivaizdus, tačiau nieko keisto, nes skiriasi gyvenimo kultūra Madaba bei Amman miestuose.

Kainos mieste yra kur kas mažesnės nei sostinėje tiek už transportą, tiek už būstą. Viskas kitas – kainos parduotuvėse, aptarnavimo sektorius yra ženkliai pigesnis mažesniuose miestuose.

Miesto pasirinkimą visada lemia atvykstančiojo interesai. Madaba miestas kultūros prasme yra toli nuo vakarų pasaulio, todėl norintiems “big city life”, klubų, barų ir pan. net nereikia galvoti apie Madaba.  Aišku čia nerasi Mcdonalds, Starbucks, ar HM… Klausimas, ar tau to reikia? Kaip ir minėjau, iki sostinės savaitgaliais nusigauti gali už maža kainą, aplankyti vieną kitą barą. Tiesa baruose ar klubuose dažnai svečiuotis neteks nes kainos bent 5 kartus didesnės nei Lietuvoje.

Tęsiant apie miestą Madaba – vietiniai gyventojai nekalba angliškai, todėl dvi galimos kalbos yra vietine arabų arba rankų kalba, pastaroji kiek lengvesnė :) Tuo tarpu sostinėje nesunkiai susikalbėsi angliškai.

Kalbos barjeras dažnai tampa nuotaikingu “pokalbiu” ir iš šio trūkumo galima įžvelgti ir privalumą, nes tu esi priverstas išmokti bent šiokius tokios kalbos pagrindus. Sostinėje gali pamiršti arabų kalbą, tau jos greičiausiai neprireiks, nebent labai retais atvejais.

Amman. Didžiulis miestas turintis virš 4 mln. gyventojų. Miestas turi viską ko reikia vakarų kultūros žmogui. Daugybė prekybos centrų, prabangių parduotuvių, miesto “naujasis” centras kuriame tikrai nepasijusi būdamas Jordanijoje. Vienintelė vieta mieste, kuri primena kad esi toli nuo Europos yra senamiestis, kuris yra didžiulis ir kerintis. Amfiteatrai, muziejai, rūmų likučiai – visko apeiti per dieną jokios galimybės. Tačiau vaizdas kurį pamatai nuo pagrindinės miesto kalvos yra daugiau nei įspūdingas. Miesto istorija skaičiuoja tūkstančius metu, todėl pamatyti yra ką.

Tačiau gyvenant šiame mieste reikia pasiruošti platesnę piniginę. Atstumai įveikiami tik naudojantis taksi, nes autobusai važiuoja retai, be tvarkaraščio ir dažnai net nežinoma kryptimi. Naudotis taksi kiekvieną dieną kainuoja, ir kur kas daugiau nei kituose miestuose.

Vienas pagrindinių minusų mano nuomone yra tas, kad gyvendamas čia jautiesi lyg gyvendamas bet kuriame kitame Europos didmiestyje. Paprastai gyventi Amman renkasi žmonės, kurie atkeliauja iš mažų miestų ir kurie nori didmiesčio šurmulio.

Trumpai apibendrinant, mano asmenine nuomone, jeigu vyksti į Jordaniją trumpam ir tik pakeliauti, verta rinktis neabejotinai sostinę Amman, tačiau jeigu neplanuoji viso laiko leisti keliaujant ir atvyksti ilgesniam laikui rekomenduoju rinktis Madaba. Juo labiau kelionė iki Amman yra labai pigi ir nusigauti galima per pusvalandį, todėl problemų nebus atsidurti sostinėje bet kuriuo paros metu.

Jordanija – pirmas įspūdis

Pirmas dalykas, kurį svarbu paminėti – man labai pasisekė su gyvenamąją vieta ir su būsto savininku. Iš patirties galiu sakyti, kad susirasti gerą būstą geroje vietoje Jordanijoje yra labai sunku. Juo labiau, jog renkiesi katę maiše – tik iš nuotraukų nepažinodamas savininko ir be abejo nepažinodamas miesto. Būtent savininkas ir buvo pirmasis mentorius, kuris padėjo nusigauti iki miesto iš oro uosto, pasirūpino kad turėtume viską ko reikia pradžiai, aprodė miestą bei supažindino su gyvenimo kultūra čia. Be vietinio pagalbos šioje šalyje būtų sunku kiekvienoje situacijoje, todėl rinktis reikia atidžiai.  Plačiau apie būsto pasirinkimą aprašysiu sekančiame poste, todėl nenukrypstu nuo temos…

Nedidelis šokas, taip galėčiau apibūdinti pirmąsias dienas. Tačiau tas pirmasis pasimetimas greitai išgaruoja ir virsta į kažką gero ir jaukaus, greitai pripranti prie miesto ritmo. Madaba, miestas kuriame ir gyvenu yra nedidelis, jaukus. Net neabejojau, kad noriu gyventi būtent čia, o ne sostinėje. Gyvenimas čia sukuria visiškai kitokią atmosferą. Per pirmąsias dienas išnaršėme visus miesto kampus, išragavome daugelį tradicinių patiekalų.

Vietų, kur gali pigiai pavalgyti yra kiekvienoje gatvėje po kelias. Visos kavinės ir užkandinės siūlo tik tradicinius patiekalus, tad kurie mėgsta vakarų kultūrą ir gerai žinomus greito maisto restoranus  galit nevargti, nieko nerasit. Bet ir nereikia ieškoti, patikėkit. Kur kas jaukiau ateiti anksti rytą į tradicinį restoranėlį užkąsti greitų pusryčių – paprastai tai būna kiaušinienė su vietine duona bei humusu. Tokios ir panašios vietos sukuria nerealią atmosferą, nieko panašaus nepatirsit niekur kitur.

Šiukšlės, skurdas, daugelyje vietų griuvėsiai – toks pirmasis vaizdas išėjus į miestą. Tačiau akys greitai pripranta ir po to supranti kad tai dar viena kultūros dalis, kas yra normalu šiai šaliai. Nenoriu klaidinti tai sakydamas, nes miestas yra gana turtingas, vaikščiodamas pamatysi begalę prabangių automobilių, didžiulių namų. Šalis tiesiog neturi viduriniosios klasės, todėl akyse skurdą keičia prabanga ir atvirkščiai.

Minčių kratinys šiame poste yra toks pats kaip ir pirmosios mintys atvykus – daug klausimų, mažai atsakymų.

TOP 3 kelionių kryptis ir patarimai Izraelyje:

  1. Tel Avivas- miestas pilnas visko, miestas, kuris niekada nemiega, miestas, kuriame surasi draugų, išmoksi žaisti pliažo tinkinį ir skruosti bangas bangliente, miestas, į kurį dar tikrai grįšim! Taigi, rekomenduojame apsilankyti nuostabiausioje pakrantėje, kuriuoje papludimių pasirinkimas kaip maximoje ledų! Tiesa, mūsų mėgstamiausi buvo Gordon ir Fishermead paplūdimiai, pastaruosiuose gali ne tik pagulinėti, bet aktyviai praleisti laiką! Būtina aplankyti ir Jaffa old town‘ą, mažas, bet labai dailus senamiestis šalia jūros pakrantės. Žinoma, koks vizitas Tel Avive jei negali pasigirti,kad ragavai falafelių, o jų siūlome paskanauti garsiajame Carmel market‘e, didžiausiame ir spalvingiausiame turguje ir be abejonės nepraleisti naktinių linksmybių, nesvarbu kokia savitės diena Tel Avivas tikrai nemiegos!
  2. Negyvoji jūra. Ši vieta turi ne tik sūriausią vandenį, bet tai yra ir žemiausia vieta visoje žemėje!Ne tik pasimėgausite neįprastu gulėjimu/plūduriavimu vandenyje, bet nusipirkus purvo galima ir visus SPA ritualus atikti. Tiesa, mūsų rekomendacija apislankyti ten iki karčių sezono (birželio-rūjpjūčio), nes karčių sezono metu ne tik į vandenį, kaip į pačia karčiausią vonią brendi, bet ir ant smėlio basomis nepastovėsi, nes grės trečio laispnio nudegimas,o jei užsibūni ant saulės, saulės smūgis garantuotas…
  3. Jeruzalė. Izraelis šalis pilna kontrastų, nuo laisve kvepiančio Tel Avivo iki religija ir konservatyvumą pabrėžiančios Jeruzalės. Taigi, Jeruzalė švenčiausias miestas, kurį aplankyti būnant Izraelyje yra privaloma, nesvarbu, koks tavo tikėjimo laipsnis. Tiesa, mus nustebino tuo, kad visur pagrinde turgus, turgus susimaišęs su šventais obejktais, tad einant šventu maršrutu gali sustoti ir nuspirkti porą suknelių ar bandelių..Mūsų rekomendacija, nevykti per žydų atostogas, nes bus labai daug žmonių bei prieš vykstant susižiūrėti darbo laikus, kad viski objektai tikrai dirbtų ir netektų nusivilti.

5 keisčiausi faktai apie Izraelį

  • Žmonės ten turi šiek tiek kitokius pirkimo įpročius, viską perka urmu…Neteko apsilankyti parduotuvėje, kurioje rastume krepšelius, visur vien vežimai, o ir šie gerokai didesni nei mums įprasta. Tad atėjus į parduotuvę nusipirkti tik pieno būsi nužiūrėtas ir labai nesuprastas, o ir eilėje prastovėsi 45+min.
  • Eilės, eilės visur ir visada…Tiesa, ties klientų aptarnavimu reiktų smarkiai patobulėti, nes eilės tavęs lauks visur, nesvarbu ar parduotuvėje, ar banke, ar pašte, ar valgykloje..tiesiog, visur..Rekordas- 4 valandos laukimo banke. Ši problemėlė egzistuoja dėl to, nes niekas ten neskuba, visiškai įprasta ir normalu, jei pardavėja beskanuodama tavo prekes iššsitrauks telefoną, atrašys į žinutę ar tiesiog pradės kalbėtis su drauge..
  • Kačių karalystė, jei esi kačių mylėtojas/a, Izraelis tikrai tau patiks! Katės, kačiukai ir katinai visur kur pažiūrėsi, prireikė kelių savaičių kol įpratom prie naktinių kačių fight clubo susirinkimų…Tiesa, šerti benames kates yra uždrausta įstatymo, gali užsitraukti net baudą!
  • Shabbatas. Prie šio reikalo buvo sunkiausia įprasti. Shabbatas- tai jų įprastos atostogos (poilsio deinos), kurios prasideda nuo penktadienio saulėlydžio ir trunka iki šeštadienio saulėlydžio, šiuo laiko tarpu NIEKAS nedirba, aha, visiškai niekas, net viešasis transportas nustoja važinėti, miestas būna tarsi išmiręs…Tad visada reikia labai pasisikaičiuoti ir susidelioti kelionę taip, kad neįstrigtum kitam mieste ar neliktum nevalgęs. Tiesa, šios kassavaitinės šventės esmė ir tikslas labai gražus, tai yra laikas skirtas būti šeimai drauge.
  • Sekmadienis- įprasta darbo diena. Visuomet pasimesdavome tarp dienų, kuomet sekmadienį žygiuoji į paskaitas jautiesi tarsi pirmadinį, tai savaitės dienuose taip gaudytis ir neįpratom..

Desert adventures

Shalom! Štai mūsų trijulė, kuri stengsis įtraukti ir leisti pajusti Izraelietiško mokslo, humuso bei karščio skonį! Mūsų kambariokų komandą sudaro trys laiptukai: bakalaurė Ramunė, magistrantė Giedrė bei pats rimčiausias doktorantas Aurimas. Visi nusprendėme, kad gyventi kartu, bus ne tik taupiau bet ir smagiau. Prieš tai apie vienas kitą visiškai nieko nežinodami susitikome tik Izraelyje, tad dėl smagumo buvo klaustukų, bet dabar galime drąsiai sakyti, kad neprašovėme!
Pirma, papasakosime trumpai apie universitetą. Ben-Gurion universitetas, esantis Beer Sheboje – Izraelio dykumos širdyje, yra vienas iš trijų šimtų geriausių pasaulio universitetų. Jame mokosi apie 20k studentų. Koks pirmas įspūdis apie paskaitas? Vyrauja dviejų tipų paskaitos: aktyvios ir nuolatinės. Aktyvios paskaitos trunka apie 2-3 savaites. Paskaitos vyksta kelis kartus per savaitę ir kartais net visą dieną (dėl to ir vadinasi aktyvios paskaitos :D ). Per šio tipo paskaitas taip pat turime išvykas į įvairias įmones. Nuolatinės paskaitos vyks visą semestrą ir priklausomai nuo kreditų skaičių būna kartą ar du per savaitę. Dideli įspūdį paliko dėstytojai. Dėstytojai yra atvykę iš viso pasaulio (Kanados, Amerikos) ir žinoma vietiniai. Jaučiasi, kad dėstytojai yra savo srities specialistai. Dažnai tenka pasėdėti po paskaitų ir papildomai padirbėti. Dar tik prieš porą savaičių atvykome, o biblioteka jau tapo „mėgstamiausia“ mūsų susitikimų vieta. Bet tikrai nesiskundžiam, nes jau dabar jaučiamės sužinojusios daug įdomių dalykų.
Universitetas turi didelius bendrabučius studentams prie pat universiteto (5min. pėškomis). Studentams siūlomi vienviečiai kambariai. Keturi kambariai dalinasi viena virtuve, dušu ir wc. Kadangi bendrabučio kambarys kainuoja visai nepigiai (dvi minimalios Lietuvos algos už mėnesį), nusprendėme patys susirasti būstą. Ir labai lengvai susiradome trijų kambarių butą 15min pėškomis nuo universiteto. Ir už žymiai mažesnę kainą!!!
Atvykome nei per vėlai nei per anksti. O pačiu laiku!!! Tik atvykus iš karto spėjom sudalyvauti Tel Avive vykstančiame Purim kasmetiniame festivalyje. Visas miestas buvo pilnas persirengėlių. Kitų metų Helovynui idėjų prisirinkome į valias. Po kelių dienų prasidėjus studijoms, universitetas taip pat paminėjo Purim ir visas universiteto kiemelis buvo užtvindytas Hodorais, fėjomis, undinėlėmis, supermenais ir t.t. Dar gyvenime nematėme tiek daug laimingų, šokančių ir girtų žmonių universitete :D

Seminaras?

Penkios paskaitos ir egzaminas? Penkios dienos seminaro nuo 9:45 ryto iki 15:30 dienos? Jei neturi jokių pagrindų, tau gali būti per sunku? Taip taip… Tokiomis frazėmis mus bandė išgąsdinti ir atbaidyti, o gal morališkai paruošti „International Marketing“ dėstytoja.  Toks paskaitų pobūdis vadinamas seminaru.  Iš tikrųjų viskas nebuvo taip blogai, kaip skamba iš pradžių.

Pirmos paskaitos pradžioje dėstytoja paklausė kiek gi čia užsieniečių ir iš kur jie atkeliavę. Mūsų nelabai nustebino, tai, kad ji negalėjo ištarti žodžio „Lithuania“. Iš pradžių juokavome, kad ji iš viso nežino, kad tokia šalis egzistuoja. Savo pavyzdžiuose ji visuomet vartojo kitų, paskaitoje esančių studentų gimtines, bet niekada mūsų Lietuvos. Tai mus kiek nuliūdino… Bet situacija pasikeitė, kai po savaitės dėstytoja priėjo prie mūsų ir pareiškė – „Now I can pronounce your country – Lithuania. It took me one week to manage it“, juokavo jinai. Tai mus pralinksmino, galbūt jai ir buvo sunku ištarti tą pavadinimą.

Galų gale šį penktadienį mūsų laukia pirma egzamino dalis – prezentacija ir referatas.  Grupelėje studentų turėjome pasirinkti produktą arba paslaugą, kuriuos įvedame į visiškai kitokios kultūros šalį. Tikiuosi prezentacija pasiseks ir galėsime užsidėti varnelę prie šio modulio.  :)

Žinios apie universitetą

Šį kartą palyginsime vokišką ir lietuvišką universitetus. Iš tikrųjų viskas yra labai panašu. Tos pačios paskaitos, laboratoriniai, viena paskaita taip pat trunka 1,5val. Žinoma, bendrabučio kambarių čia daug mažiau, nes ir miestelis ne toks didelis kaip Vilnius. Kas įdomu, visi bendrabučio kambariai yra vienviečiai, buto tipo. Yra tik keli dviviečiai ir vienas trivietis „butas“. Žinoma,  jie yra daug brangesni negu Lietuvoje, būtent todėl mes ir negyvename bendrabutyje, o bute, taip vadinamame WG (dalinamės su dar keliais žmonėmis).

Mūsų tvarkaraštis yra tikra „langų būstinė“. Keliamės į paskaitas 8-tai ryto, o namo grįžtame taip pat 8-tą vakaro. Tik, žinoma, tarp paskaitų turime po 2 valandas pertraukos.  Tačiau tai nėra problema, kai gyveni už 5 minučių nuo universiteto, o ir paskaitos būna įdomios.

Kai palyginame savo tvarkaraštį su kitais Erasmus studentais, jie lieka apstulbę. Kodėl pas mus 35 kreditai? Net, kai paaiškiname, kad minimaliai turime turėti 30 kreditų, jie nesupranta, kodėl tiek daug? Šis dalykas pasirodė keistas. Dauguma užsienio studentų turi turėti minimaliai 3, ar 4 dalykus.  Bet mes tikrai nesiskundžiam, dėsto čia labai įdomiai.

Vienintelis dalykas, kuris čia skiriasi – jokių koliokviumų, kontrolinių, ar testų. Vienintelis pažymys yra egzaminas mokslo metų gale. Todėl studentai turi intensyviai mokytis visą semestrą. Paskutinė naktį moytis čia nepatartina. Nors, gal kam ir yra pavykę :)

Pirmoji savaitė Ašafenburge, Vokietijoje

Šeštadienį po pietų, apie 16val Vokietijos laiku atvykome į mums nepažįstamo miesto stotį – Frankfurt am Main. „Pablūdijom“ten apie valandą su dviem lagaminais, kai vieno iš jų rankenėlė buvo sulūžus. Aš, Monika, nusprendžiau panaudoti savo vokiečių kalbos „skilsus“, bet manęs niekas nesuprato, todėl kalbėjome angliškai. Po dar 40min mes jau buvome Ašafenburgo stotyje, kur mūsų laukė kambariokė. Pirmos dienos vakarą praleidome apsikabinę dulkių siurblį bei šluotą, kadangi tvarkėme savo butą, kurį dalinamės su dar dviem merginom – vokiete ir itale.